Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, kurį girdime iš pacientų. Daugelis yra girdėję, kad odontologijos klinikoje galima gydytis nemokamai, bet kas yra nemokamas odontologinis gydymas ir teritorinės ligonių kasos kompensacija?
Teritorinė ligonių kasa (arba TLK), tai yra įstaiga pavaldi Valstybinei ligonių kasai, o ši yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Teritorinių ligonių kasų yra penkios: Vilniaus TLK, Kauno TLK, Klaipėdos TLK, Šiaulių TLK ir Panevėžio TLK.
Pagrindinės teritorinių ligonių kasų funkcijos yra kompensuoti gydymo paslaugas ir vaistus LR piliečiams, turintiems privalomąjį sveikatos draudimą (arba PSD). Odontologijos paslaugoms “Dentikos” klinikose taip pat galite gauti TLK kompensaciją. Dėl kompensacijos kviečiame kreiptis į gydytoją-odontologą konsultacijos metu. Pacientai teritorinės ligonių kasos kompensacijai odontologijos paslaugoms, mūsų klinikose gali kreiptis iš visų Lietuvos miestų. Dažniausiai TLK kompensacija “Dentikos” klinikose naudojasi dantų protezavimo pacientai.
Lauksime jūsų atvykstant.
Daugelis esame susidūrę su dantenų kraujavimu. Kokios yra šio sutrikimo priežastys ir kaip gydomas dantenų kraujavimas aptariame šiame įraše.
Kraujuojančios dantenos nėra normalus reiškinys. Su dantenų kraujavimu susiduriama, kai dantenos nėra sveikos. Dažniausia dantenų kraujavimo priežastis yra dantenų infekcija ar uždegimas. Taip pat gali sukelti ir netinkama burnos higiena, per kietas šepetėlis, vitaminų trūkumas, dantų ar dantenų ligos. Dantenų kraujavimą gali sukelti ir leukemija ar kitos vėžio rūšys. Negydomas dantenų kraujavimas gali sukelti dantų kaulų retėjimą ir klibėjimą, dėl to jį būtina gydyti, norint turėti sveikus dantis ir gražią šypseną.
Dantenų kraujavimo prevencijai yra būtina tinkama dantų priežiūra (valymas pasta su fluoru, tinkamu dantų šepetėliu, tarpdančių siūlo naudojimas) bei profesionali burnos higiena. Tai užkerta kelią apnašų formavimuisi bei sumažina dantenų kraujavimo tikimybę.
Susidūrus su dantenų kraujavimu svarbu kreiptis į gydytoją-odontologą – tai padės užkirsti kelią ligoms ir komplikacijoms. Gydytojas – odontologas nustatys kraujavimo priežastį bei sudarys gydymo planą, tačiau net ir po to būtina nepamiršti, jog svarbų vaidmenį atlieka ir profesionali burnos higiena.
Linkime sveikų dantenų.
Danties skausmas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Laikinas dantenų dirginimas gali
sukelti tam tikrus dantų skausmus, tačiau rimtus atvejus reikia gydyti profesionaliai.
Nepakeliamas dantų skausmas su karščiavimo požymiais reikalauja skubios odontologinės
pagalbos. Nors ir retai, infekcija burnoje gali išplisti į kitas kūno vietas, įskaitant smegenis ir
kraujotaką. Dantų skausmo priežastys gali būti dantų ertmės, dantų griežimas, dantenų ligos,
nuskilęs dantis.
Kada pajutus dantų skausmą būtina apsilankyti pas gydytoją-odontologą ?
– Esant stipriam dantų skausmui;
– Esant veido ir žandikaulio patinimui;
– Esant skausmui plačiai atidarius burną.
Danties skausmas gali būti gydomas plombavimu, vainikėliu, šaknų kanalo terapija,
danties rovimu, bei kitais būdais. Geriausia dantų skausmo prevencija yra tinkama reguliari
dantų ir dantenų priežiūra.
Linkime sveikų dantų ir dantenų.
Tyrimai rodo, jog apie 15% populiacijos susiduria su dantų tiesinimo (ortodontinėmis) problemomis. Yra įvairių dantų tiesinimo būdų, tokių kaip plokštelės, breketai, nematomos kapos ir t.t. Kaip pasirinkti tinkamiausią būdą ir suderinti jį su efektyviu ortodontiniu gydymu?
Kiekvienam dantų tiesinimo pacientui reikia atsižvelgti į gydytojo-ortodonto diagnozę ir siūlomą dantų tiesinimo gydymo būdą. Daugeliui pacientų priimtinesnės nematomos dantų tiesinimo kapos, bet gydytojui-ortodontui gali atrodyti, jog gydymas breketais būtų efektyvesnis ir tinkamesnis pacientui.
Negydomos arba netinkamai gydomos ortodontinės komplikacijos gali sukelti skausmą kramtant, sukandimo problemas ar net kalbėjimo sutrikimus. Efektyviausias būdas užkirsti kelią ortodontiniams sutrikimams yra reguliariai lankytis pas gydytoją-odontologą profilaktinei apžiūrai, kadangi dantų tiesinimo-ortodontiniai sutrikimai ne visada yra pastebimi paciento kasdieniame gyvenime.
Profilaktiškai pasitikrinti dėl ortodontinių ir kitų odontologinių sutrikimų ir ligų arba gauti profesionalų ortodontinį gydymą galite ir „Dentikos“ klinikose.
Linkime gražios šypsenos.
Dantų griežimas dar vadinamas bruksizmu, retais atvejais nesukelia odontologinių komplikacijų, tačiau dažnas griežimas gali padaryti žalą dantims ir sukelti kitų burnos ligų komplikacijų.
Dažniausi dantų griežimo sukėlėjai yra stresas, nerimas, sąkandžio problemos arba trūkstami dantys. Bruksizmas daugeliui pacientų pasižymi naktį bei gali sukelti tokius sutrikimus kaip miego apnėja. Kadangi dantų griežimas yra dažnas miego metu, daugelis pacientų net nenutuokia apie šį sutrikimą. Bruksizmo požymiais gali būti skausmas žandikaulyje atsikėlus ar migrena.
Lėtiniais dantų griežimo atvejais dantys pacientui gali dilti, klibėti, bei lūžti. Tai gali būti gydoma tilteliais, karūnėlėmis, šaknies kanalais, implantais ar protezais. Viena iš populiariausių profilaktinių priemonių prieš dantų griežimą (bruksizmą) yra bruksizmo kapa. Įtarus, jog patiriamas dantų griežimas, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją -odontologą, norint gydyti šį sutrikimą bei išvengti tolimesnių dantų griežimo komplikacijų.
Linkime sveikų dantų ir dantenų.
Klibantys pieniniai dantys 6-7 metų amžiaus vaikams yra normalus reiškinys. Tačiau klibantys pagrindiniai dantys, kurių sveikas žmogus iki 21 metų amžiaus įprastai turi 32 (dėl odontologinių ligų ar netinkamos dantų priežiūros dantų skaičius gali kisti).
Pagrindinis klibančių dantų sukelėjas yra dantenų ligos (periodontitas). Jų požymiai yra kraujuojančios ir patinusios dantenos, blogas burnos kvapas ar skonis burnoje, gilių kišenių tarp dantų ir dantenų formavimasis. Dantų klibėjimas gali atsirasti nėštumo metu arba po burnos ir žandikaulio traumos.
Osteoporozė taip pat dažnas klibančių dantų sukėlėjas. Klibančius dantis taip pat gali sukelti dantų griežimas, burnos onkologija, todėl pastebėjus dantų klibėjimą būtina kreiptis į gydytoją – odontologą apžiūrai ir tolimesniam gydymui.
Linkime gražios šypsenos.
Daugelis reguliarių pacientų galimai jau yra išnaudoję jiems skirtą teritorinių ligonių kasų (TLK) kompensaciją odontologijos paslaugoms, todėl jiems kyla klausimas, kaip gauti odontologinį gydymą išsimokėtinai?
„Dentikos“ klinikos bendradarbiauja su „Inbank mokilizingu“ bei „General Financing“ įstaigomis. Pavyzdžiui „Inbank mokilizingas“ siūlo iki 10 000 eurų finansavimą odontologijos paslaugoms su palūkanų norma vos nuo 2%, o „General Financing“ – iki 25 000 eurų su palūkanų norma, kuri yra taikoma kiekvienam pacientui individualiai.
Naudotis gydymu išsimokėtinai rekomenduojama pacientams, kuriems yra skirtas ilgas ir kompleksinis gydymas, toks kaip dantų tiesinimas ar dantų protezavimas. Konsultacijos metu su mūsų specialistais kiekvieną pacientą informuojame apie galimybę gydytis išsimokėtinai ir sąlygas, kurias galima gauti.
Linkime gražios šypsenos.
Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl verta reguliariai ir tinkamai prižiūrėti dantis ir dantenas, yra dantų gedimo prevencija. Dantų kariesas, dar vadinamas ėduonimi – tai komplikacija, kuriai progresuojant vystosi dantų ir dantenų ligos.
Norint padidinti dantų priežiūros efektyvumą, į kasdienę rutiną svarbu įtraukti dantų pastą su Fluoru – ji sustiprina emalį bei mažina bakterijų fermentų aktyvumą. Taip pat galima įtraukti burnos skalavimo skystį, kurio sudėtyje taip pat būtų fluoro.
Daugeliui pacientų, ypač vaikams, nerekomenduojama valgyti daug cukraus turinčių maisto produktų, ypač prieš naktį, kadangi tokiu atveju padidėjusi cukraus koncentracija seilėse yra išlaikoma tarp 20 ir 40 minučių. To visiškai pakanka, kad pasireikštų žalingas poveikis dantims.
Rekomenduojama profilaktiškai lankytis pas gydytoją – odontologą, kadangi besiformuojantis ėduonis ne visada yra pastebimas paciento kasdieniame gyvenime. Tuo pačiu verta reguliariai, kas 6 mėnesius, atlikti profesionalią burnos higieną.
Linkime sveikų dantų ir dantenų.
Daugelis specialistų sutinka, kad šiais laikais su odontologinėmis ligomis ir komplikacijomis susiduriama vis dažniau, nes pasikeitė suvartojamų maisto produktų sudėtis, rečiau vartojami natūralūs ir organiški maisto produktai, kuriems yra pritaikyti mūsų dantys. Todėl asmeninio gydytojo – odontologo poreikis yra gan didelis. Asmeninis gydytojas geriau pažįsta pacientą bei jo sutrikimus. Tad kaip pasirinkti tinkamą gydytoją – odontologą ?
Visų pirma, gydytojo – odontologo darbo vieta privalo būti arti paciento gyvenamosios vietos dėl lengvesnio susisiekimo. Reikėtų įsivertinti, ar gydytojo-odontologo darbo grafikas yra suderinamas su paciento darbo grafiku patogiems vizitams. Jei pacientui reikalingi dažnesni vizitai dėl sudėtingų problemų, rekomenduojama, jog pasirinktas gydytojas – odontologas turėtų ilgametę patirtį ir darbo stažą. Tai gydytojui – odontologui padės geriau suprasti ir diagnozuoti paciento sutrikimus.
Geras indikatorius ilgalaikiams paciento ir gydytojo tarpusavio santykiams yra šiltas bendravimas. Gydytojo – odontologo profesionalumą ypač indikuoja objektyvus požiūris į paciento situaciją ir nesibaiminimas pabrėžti svarbias paciento kasdienės dantų priežiūros bei dantų ir dantenų ydas.
Linkime gražios šypsenos.
Daugeliui tėvelių kyla daug klausimų, kaip rūpintis savo atžalos dantimis ir dantenomis?
Tinkama dantų ir dantenų priežiūra reikalauja daug disciplinos ir gerų įpročių, kuriuos svarbu ugdyti nuo mažens.
Pirmam vizitui ir apžiūrai pas gydytoją – odontologą vaikui reikėtų apsilankyti per pirmus pusę metų po pirmo danties prasikalimo. Valyti dantis reikėtų specialiu kūdikiams pritaikytu dantų šepetėliu. Pradėti valytis dantis reikėtų iki kol atžala sugebės tai padaryti pats. (rekomenduojama iki 7-8 metų valyti tėvams, paskui – kontrolė ir priežiūra).
Gydytojai-odontologai rekomenduoja vengti saldžių vaikams pritaikytų dantų pastų, kadangi vaikai dažnai yra linkę jas praryti. Rekomenduojama, kad dantų pastoje būtų fluoro (iki 3 metų 500ppm, 3 – 6 metų 1000ppm, 6 – 18 metų – 1450 ppm (ppm – fluoro koncentracija milijono dalelėmis), kuris gali užkirsti kelią dantų kariesui.
Pieninių dantų kitimas į nuolatinius dažniausiai įvyksta vaikui esant tarp 6 – 7 metų amžiaus, kas yra normalus reiškinys. Kadangi nuolatinė dantų ir dantenų priežiūros rutina reikalauja disciplinos, svarbu atžalą apdovanoti. Tai gali būti maloni vaikui veikla reguliariai valantis dantis tam tikrą laiko periodą arba žvaigždžių lentelės pildymas.
Daugiau informacijos, kaip rūpintis vaiko dantimis ir dantenomis rekomenduojama klausti gydytojo – odontologo pirmo vizitu su atžala metu.
Linkime gražios šypsenos.
Dažnas retai susimąsto, ar jo dantų ir dantenų priežiūros rutina atitinka gydytojų-odontologų rekomendacijas ir gali užtikrinti dantų ir dantenų ligų prevenciją.
„Dentikos“ specialistai turi keletą patarimų, kaip tinkamai rūpintis dantimis ir dantenomis:
Linkime sveikų dantų ir dantenų.
Dantų kaulų retėjimas dažniausiai pacientams pasireiškia su amžiumi. Verta nepamiršti, jog šį procesą galima sulėtinti tinkamai prižiūrint dantis ir dantenas bei gyvenant sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą.
Svarbu pasirūpinti, jog kiekvieną dieną yra suvartojama 1000- 1200 mg kalcio, bei 600- 800 IU vitamino D, tai padės palaikyti sveiką kaulų masę. Kadangi gauti tinkamas porcijas reikiamų vitaminų ir mineralų gali būti sudėtinga rekomenduojama į kasdienį racioną įtraukti tam skirtus maisto papildus. Ūmiems dantų kaulų retėjimo atvejams reikalingas profesionalus odontologinis ir periodontologinis gydymas. Kaip ir daugumoje atvejų, svarbu reguliariai ir profilaktiškai lankytis pas gydytoją-odontologą, norint sustabdyti galimas ateities odontologinių ligų ir dantų kaulų retėjimo komplikacijas.
Linkime sveikų dantų ir dantenų.